- užvardis
- ùžvardis sm. (1) NdŽ, KŽ; L174, L652, užvardỹs (3b) Tvr 1. Ppl, Vžns, Trgn, Km, Brž, Pmp pavadinimas: Koks to ežero ùžvardis? Ck. Aš ažmirštu šitą [vaistų] ùžvardį, kai važiuosiu, nuspirksiu Imb. Vilkų dvaras – toks ùžvardis Žb. Yra visokių [žuvų], tik aš nepasakysiu ùžvardžių, tie, kur žvejoja, žino ùžvardžius Grnk. Laukai kožnas turėjo ùžvardžius Ms. Ùžvardis toks buvo – šalteninės knygos Kž. Matyt, kad katalogas buvo rašomas neturint po ranka knygos, tiktai iš paduoto užvardžio rš. 2. N, [K], KoG11,23, Sut, L, Rtr, NdŽ, KŽ lingv. įvardis.
Dictionary of the Lithuanian Language.